Lietuvoje užsienio valiutos laikymas ir naudojimas reglamentuojamas keliais tarpusavyje susijusiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymu, Buhalterinės apskaitos įstatymu ir 22-uoju verslo apskaitos standartu (VAS) „Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“. Šie dokumentai kartu nustato, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys privalo apskaityti, laikyti ir deklaruoti valiutines operacijas. Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti:
- Užsienio valiuta apima visas valiutas, išskyrus eurą, kuris yra Lietuvos apskaitos valiuta.
- Juridiniai asmenys gali turėti einamąsias sąskaitas ir terminuotus indėlius užsienio valiuta tik Lietuvos banke registruotuose bankuose.
- Apskaitos dokumentai visada išreiškiami eurais; užsienio valiuta gali būti nurodoma papildomai.
- Sandoriai užsienio valiuta registruojami eurais pagal sandorio dienos oficialų kursą.
- Ataskaitų sudarymo dieną pinigai ir finansiniai įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami pagal tą dieną galiojantį kursą.
- Oficialūs kursų šaltiniai: Europos Centrinio Banko (ECB) orientacinis kursas arba Lietuvos banko kursas tais atvejais, kai ECB kurso neskelbia.
Kokius teisės aktus reikia žinoti laikant užsienio valiutą?
Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymas nustato pagrindines taisykles, pagal kurias vykdomos operacijos užsienio valiuta šalyje. Įstatymas apibrėžia, kas laikoma užsienio valiuta, kokiomis sąlygomis leidžiama ją laikyti ir kaip vykdomi atsiskaitymai. Užsienio valiutos pirkimą, pardavimą ir keitimą atlieka tik Lietuvos banke įregistruotos kredito įstaigos, turinčios atitinkamus leidimus.
Juridiniai asmenys, tiek Lietuvos, tiek užsienio, gali turėti einamąsias sąskaitas ir terminuotus indėlius užsienio valiuta. Tačiau tokias sąskaitas atidaryti ir tvarkyti gali tik Lietuvos banke registruoti bankai, turintys leidimą šiai veiklai. Valstybinės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės einamąsias sąskaitas užsienio valiuta gali turėti tik viename iš Lietuvos Respublikos bankų. Fiziniai asmenys taip pat turi teisę atidaryti tokias sąskaitas ir terminuotus indėlius, laikydamiesi banko nustatytų reikalavimų.
Finansinės apskaitos įstatymas papildo šį reglamentavimą konkrečiais apskaitos reikalavimais. Jo 5 straipsnis tiesiogiai nurodo: apskaitos dokumentai ir registrai išreiškiami eurais, o prireikus gali būti rodomi ir eurais, ir užsienio valiuta. Tas pats įstatymas reikalauja, kad kiekvienas subjektas pasirinktų konkretų euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį ir jį taikytų nuosekliai.
Valiutos keitimo operacijos keityklose taip pat griežtai reglamentuotos: keityklos turi būti įrengtos izoliuotose patalpose, turėti Lietuvos banko išduotą leidimą ir įrangą, fiksuojančią kiekvieną operaciją bei spausdinančią kvitą. Šių reikalavimų nesilaikymas gali baigtis leidimo atėmimu.
Kaip teisingai apskaityti užsienio valiutos sandorius?
22-asis VAS yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis valiutinių operacijų apskaitą Lietuvoje. Jo reikalavimai aiškūs: kiekvienas sandoris užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu registruojamas eurais pagal sandorio dienos kursą. Ataskaitų sudarymo dieną pinigai ir finansiniai įsipareigojimai perskaičiuojami pagal tą dieną galiojantį kursą, o atsiradę kursų skirtumai pripažįstami ataskaitinio laikotarpio pajamomis arba sąnaudomis.
Praktikoje dažniausiai kyla klausimas, kuri diena laikoma sandorio diena. Standartas ją apibrėžia tiksliai:
Tai reiškia, kad teisinga data dažnai nėra nei sąskaitos išrašymo data, nei apmokėjimo data. Pavyzdžiui, perkant prekes iš JAV pagal EXW sąlygas, nuosavybė pereina gamykloje, tarkime, gegužės 10 d., nors sąskaita išrašoma gegužės 12 d., o prekės fiziškai atvyksta gegužės 20 d. Teisingas kursas yra gegužės 10 d. kursas. Didelės vertės sandoriuose šis skirtumas gali reikšti apčiuopiamus skaičius.
Kursų fiksavimo metodai pagal 22-ąjį VAS
| Situacija | Taikomas kursas |
|---|---|
| Sandorio pirminis pripažinimas | Sandorio dienos oficialus kursas |
| Pinigai užsienio valiuta ataskaitų dieną | Paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos kursas |
| Nemonetarinis turtas (pvz., atsargos) | Sandorio dienos istorinis kursas |
| Avanso išmokėjimas | Avanso išmokėjimo dienos kursas (istorinis principas) |
Nemonetarinis turtas, pavyzdžiui, atsargos ar ilgalaikis turtas, įsigytas užsienio valiuta, perskaičiuojamas tik vieną kartą, sandorio dieną, ir vėliau nekinta dėl kursų svyravimų. Monetarinis turtas ir įsipareigojimai, priešingai, perskaičiuojami kiekvieną ataskaitų sudarymo dieną.
Profesionalus patarimas: Komandiruočių avansai turi specifinę taisyklę: jei darbuotojui išmokėtas avansas užsienio valiuta, išlaidos fiksuojamos avanso išmokėjimo dienos kursu, o ne atsiskaitymo dienos kursu. Tai vadinamasis istorinio kurso principas, kuris apsaugo nuo dirbtinių kursų skirtumų atsiradimo.
Dar viena dažna klaida, kurią daro buhalteriai, yra netikslus kursų apvalinimas. Valiutų kursai turi būti naudojami tokio tikslumo, kokį skelbia Lietuvos bankas, paprastai 4–5 skaičiai po kablelio. Didelėse sumose apvalinimas „iš akies“ sukuria reikšmingas paklaidas.
Apskaitos dokumentų valdymas užsienio valiuta reikalauja papildomos tvarkos: kiekvienas dokumentas turi rodyti tiek valiutinę sumą, tiek eurų ekvivalentą su nurodytu taikytu kursu ir jo šaltiniu. Tai užtikrina audito galimybę ir atitiktį įstatymų reikalavimams.
Kokie oficialūs kursų šaltiniai taikomi Lietuvos apskaitoje?
Lietuvos finansinės apskaitos įstatymas suteikia subjektams pasirinkimo laisvę, tačiau tik tarp aiškiai apibrėžtų variantų. Pasirinktas šaltinis turi būti taikomas nuosekliai, jo negalima keisti kiekvieną ketvirtį pagal tai, kuris kursas tuo metu palankesnis.
Galimi šaltiniai:
- ECB orientacinis kursas yra pagrindinis pasirinkimas daugumai Lietuvos įmonių. ECB kursus skelbia kiekvieną darbo dieną apie 16:00 Lietuvos laiku.
- Lietuvos banko orientacinis kursas taikomas tais atvejais, kai ECB neskelbia orientacinio kurso konkrečiai valiutai. Tai aktualu egzotinėms valiutoms, kurių ECB sąraše nėra.
- Visuotinai pripažinti rinkos informacijos šaltiniai leidžiami kaip alternatyva, tačiau subjektas privalo aiškiai dokumentuoti, kurį šaltinį pasirinko ir kodėl.
Pasirinkus ECB arba Lietuvos banko šaltinį, galima taikyti vieną iš dviejų momentų: arba ūkinės operacijos dieną paskelbtą kursą, arba paskutinį iki operacijos dienos paskelbtą kursą. Viešojo sektoriaus subjektai neturi šios pasirinkimo laisvės: jiems privalomas paskutinis iki operacijos dienos paskelbtas ECB arba Lietuvos banko kursas.
Pasirinkus rinkos informacijos šaltinius, taikomas tik operacijos dienos kursas. Lankstumas čia mažesnis, bet tokia galimybė egzistuoja, pavyzdžiui, tarptautiniam verslui, dirbančiam su valiutomis, kurių ECB neskelbia.
Tikslus kursų fiksavimas yra būtinas norint išlaikyti verslo finansinį stabilumą ir išvengti apskaitos klaidų, atsižvelgiant į valiutų rinkos svyravimus.
Praktinė rekomendacija: pasirinkite ECB kursą kaip pagrindinį šaltinį ir dokumentuokite šį sprendimą apskaitos politikoje. Tai paprasčiausias ir lengviausiai patikrinamas variantas mokesčių inspekcijos ar auditoriaus akimis. Jei jūsų verslas dirba su valiutomis, kurių ECB sąraše nėra, iš anksto nustatykite Lietuvos banko kursą kaip alternatyvą ir tai užfiksuokite raštu.
Verta žinoti ir praktinę detalę apie PVM sąskaitas faktūras: net jei sąskaita išrašyta užsienio valiuta, PVM suma turi būti nurodyta eurais arba konvertuota pagal teisingą kursą. To nepadarius, pirkėjas gali prarasti teisę į PVM atskaitą. Tai dažna klaida, ypač įmonėms, dirbančioms su užsienio tiekėjais. Daugiau apie valiutinių operacijų valdymą ir sutaupymo galimybes galima rasti Valiuta24 tinklaraštyje.
Kaip valiutų kursų svyravimai veikia jūsų finansines ataskaitas?
Kursų pokyčiai nėra tik buhalterinė smulkmena. Įmonei, turinčiai didelį valiutinį turtą ar įsipareigojimus, net nedidelis kurso pokytis gali reikšmingai paveikti pelno ataskaitą.
22-asis VAS numato, kad visi kursų skirtumai, atsiradę tiek atliekant valiutines operacijas, tiek sudarant finansines ataskaitas, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis. Tai reiškia, kad metų pabaigoje perskaičiuojant valiutines skolas ar gautinas sumas, atsiradęs skirtumas patenka tiesiai į pelno (nuostolio) ataskaitą, net jei pinigai dar nebuvo gauti ar sumokėti.
Praktinis pavyzdys: įmonė gruodžio 1 d. parduoda prekes už tam tikrą užsienio valiutos sumą, o gruodžio 31 d. kursas pasikeičia, todėl ta pati gautina suma eurais vertinama kitaip. Skirtumas turi būti pripažintas sąnaudomis gruodžio mėnesio ataskaitoje, nors pinigai dar negauti.
Smulkus verslas dažnai naudoja natūralų valiutinį dengimą: stengiasi suderinti valiutines pajamas ir išlaidas, kad sumažintų konvertavimo riziką. Jei perkate doleriais, stenkitės ir parduoti doleriais arba laikyti rezervą doleriais, nekonvertuojant jo į eurus be reikalo. Taip išvengsite nuolatinio perskaičiavimo rizikos ir nereikalingų bankų komisinių.
Didelės įmonės naudoja išvestines finansines priemones, tokias kaip ateities sandoriai ar apsikeitimo sandoriai, valiutinei rizikai valdyti. Šių priemonių apskaita sudėtinga: reikia vertinti ne tik valiutą, bet ir paties instrumento vertės pokytį. Mažesnėms įmonėms tai paprastai per daug sudėtinga ir brangu, todėl natūralus dengimas išlieka praktiškiausias sprendimas.
Dar vienas dažnas spąstas: sąskaitos datos ir operacijos datos painiojimas metų sandūroje. Jei gruodžio 28 d. atlikta operacija užfiksuojama sausio kursu, sąnaudos ar pajamos patenka į neteisingus metus. Tai ne tik apskaitos klaida, bet ir potenciali mokestinė rizika. Mokestinių rizikų valdymo pavyzdžiai smulkioms ir vidutinėms įmonėms aprašyti šiame šaltinyje.
Pagrindinės išvados
Lietuvos užsienio valiutos apskaita remiasi 22-uoju VAS ir finansinės apskaitos įstatymu, kurie kartu nustato sandorių registravimo, kursų pasirinkimo ir kursų skirtumų pripažinimo tvarką.
| Punktas | Detalės |
|---|---|
| Sandorio dienos kursas | Registruojama pagal riziką ir nuosavybę perduodančią dieną, ne sąskaitos datą. |
| Ataskaitų dienos perskaičiavimas | Monetarinis turtas ir įsipareigojimai perskaičiuojami paskutinės laikotarpio dienos kursu. |
| Kursų šaltinis | ECB orientacinis kursas yra pagrindinis; Lietuvos banko kursas taikomas, kai ECB neskelbia. |
| Kursų skirtumai | Pripažįstami finansinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai susidarė. |
| Valiutinės sąskaitos | Juridiniai asmenys gali turėti užsienio valiutos sąskaitas tik Lietuvos banke registruotuose bankuose. |
Jei jūsų įmonė reguliariai vykdo operacijas užsienio valiuta, tikslus kursų fiksavimas ir tinkamas šaltinio pasirinkimas tiesiogiai veikia finansinių ataskaitų patikimumą. Valiuta24 siūlo konkurencingus keitimo kursus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o kursų skaičiuoklė leidžia iš anksto apskaičiuoti tikslią keitimo vertę prieš atliekant operaciją.
